atšviesti

atšviẽsti, atšviẽčia (àtšviečia), àtšvietė 1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ atmušti šviesą, atspindėti: Naktį vanduo atšviẽčia žvaigždeles Vv. Mes aiškiausiai matome tuos daiktus, kurių atvaizdus lęšiukas atšviečia geltonojoje dėmėje rš. | refl. K, NdŽ: Saulelė leidos – žara dar atsišvietė KlvrŽ. Į lango stiklą atsišviečia pilnija I.Simon. Pro stiklą atsišviẽčia veidas Grž. Vandenyje medžiai atsišviẽčia DŽ¹. ║ intr. šviesti, spindėti kokia šviesa: Vilkų akys atšviẽčia žalia šviesa Zp. Atšvies skarelė žaliai raudona, žibės žiedelis aukso geltono LTR(Rs). Nės ir atšvietė juodos akytės, juodos akytės mano mergytės, ir atžėrėjo aukso žiedaitis N100. 2. intr. šviečiant (grožiu, gražiu drabužiu) ateiti: Ir Marytė su nauju paltu àtšviečia Mrj. 3. tr. prk. atskleisti, parodyti: Mūsų knygos atšviečia mūsų pačių sielą Vaižg. Mūsų dailioji literatūra neatšviečia dabartinės visuomenės Vaižg. ║ intr. išryškėti: Kalboje, it stebuklingajame veidrodyje, atšviečia tautų gyvenimas, jų kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais K.Būg. | refl. DŽ¹. 4. intr. būti pro ką matomam, prasišviesti: Par maliavą nebeatšviečia medžio rievė Pl. | refl.: ^ Gražus daiktas ir par pelenus atsišviečia LTR(Pnd). ║ tr. padaryti matomą, prasišviečiantį pro ką: Ties aukštiniu dūmų sluoksnis buvo plonesnis, judrus, melsvai atšviečiąs pajuodusias lubų lentas rš. Maliava nebeatšviečia, medžio rievės nematyt Pl. 5. refl. praregėti, pasidaryti skaidresniam: Akys atsišvietė nusiplovus vandeniu Šts. 6. refl. prk. atsispindėti (jausmui) išorėje: Puronis tik rankomis skėstelėjo, o jo veide atsišvietė sumišimas J.Dov. Aistra atsišvietus ir tau akyse K.Kors. 7. tr. KŽ prk. padaryti geresnį, gražesnį: Seną dar àtšvieta drobužis, aple jauną ko beklausi Krš. Tas tavo naujas stalas àtšvieta visą kambarį Pp. Kartiejai pipirai atšvieta putrą Dr. Ant pat vidurio stalo dievo pyragų torielius – baltų, rausvų ir mėlynų – visą stalą atšviečia Žem. Visi budinkai palaikiai, tik troba graži, viską àtšvieta Ll. Àtšviestas miestas – tvarkyties ėmė Krš. Trilinkos kūtės atšvieta visą gyvenimą Šts. Buvo dideliai graži, liuob visą anų gyvenimą atšviẽs, kad apsižanijo Plt. Geras buvo žmogus: darbininkas, negeriąs, visada linksmas ir nepaprastai stiprus, – tuoj atšvietė jau smunkantį ūkį LzP. Gyvas, vikrus piršlys buvo, àtšvietė visą veselią DūnŽ. | refl.: Kai išbaltino, bažnyčia daug atsìšvietė, o buvo palubiai išjuodę Jrb. Prisistatė trobų, atsìšvietė miestelis Pvn. Šiek tiek atsìšvietė jau ir mūso kolūkis Žr. Atsìšvietė dabar, pasirėdė Krš. ║ būti geram, gražiai atrodyti: Vasarojus šįmet prastas, tik rugiai atšviẽčia Gs. | refl.: Atsìšviečia nuog visų – tokia graži! Drsk. ║ pralenkti (gerumu, gražumu): Ana mudvi atšviẽčia savo gražumu J. Gražesnis prastą atšviẽčia Gs. 8. tr. apšviesti, sukultūrinti: Miestas biškį àtšvieta žmogų – gražiau pradeda šnekėti, vilkties Rdn. Dabar žmonės yr àtšvietamys, nebtika visokiais niekais Šts. 9. intr. GK1940,72 atkirsti švietalu. 10. intr. sukirsti, suduoti: Aš jam gerickai àtšviečiau, net Dievas pasdžiaugė Arm.

◊ akìs atšviẽsti

1. padėti ar priversti suprasti: Aš tau atšviẽsiu akìs! Ll. Tu mums àtšvietei akìs Skr.

2. padaryti malonumą, sukelti nuostabą: Kaip aš parodysiu štuką, tad visiems atšviesiu akis Žem.

akìms atsišviẽsti pasiskaninti: Vis sviesto kruopelė – bus akìm atsišviẽst Jnš.

\ šviesti; apšviesti; atšviesti; įšviesti; iššviesti; nušviesti; pašviesti; peršviesti; prašviesti; prišviesti; razsišviesti; sušviesti; užšviesti